Konferencijos

2019 m. 

Mokslinė konferencija „Karo veidas“

Renginio data: 2019 m. rugsėjo 5–7 d. 

Anotacija: Nidoje trečią kartą vyko karo istorijos skaitymai „Karo veidas“. Mokslinėje konferencijoje dalyvavo beveik trys dešimtys pranešėjų.

Organizatoriai: Thomo Manno kultūros centras, KU Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas

Partneriai: Neringos savivaldybė, Neringos muziejai

Rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba

Konferencijos programą galima parsisiųsti čia

2018 m. 

Mokslinė konferencija „Karas ir visuomenė“ 

Renginio data: 2018 m. rugsėjo 7–9 d. 

Anotacija: 2018 m. Lietuvoje minime valstybingumo atkūrimo šimtmetį. Bet 1918-ieji svarbūs ir tuo, kad tais metais buvo atkurta Lietuvos kariuomenė, o į kraštą įsiveržė Raudonoji armija. Prasidėjo egzistencinės kovos periodas, kuris baigėsi 1920 m. prie Širvintų ir Giedraičių bei 1923 m. Klaipėdos krašto prijungimu.

Konferencija skiriama moderniojo valstybingumo ir modernios Lietuvos kariuomenės šimtmečiams, tačiau temiškai apima gerokai platesnį chronologinį lauką: nuo baltų genčių iki informacinių karų. 

Karo istorija – tai ne tik mūšių analizė ir tai kur kas daugiau nei kariuomenių ir karų analizės. Dažnai karo istorikai susitelkia į karą ir imasi analizuoti kariuomenių veiksmus, jų aprūpinimą, judėjimą, strategijos ir taktikos klausimus. Bet esmių esmė yra tų karų ir kariuomenių poveikis visuomenėms, kaip šie procesai paveikė ir veikia visuomenių kaitą, kokias suformuoja patirtis ar stereotipus, kokį poveikį daro dar ilgus dešimtmečius po karo. Tikimės, kad konferencija „Karas ir visuomenė“ padės giliau pasinerti į šį platų tyrimų lauką – pabrėžė organizatoriai.

Tai jau ne pirma konferencija Nidoje, skirta karo istorijai, kurią Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas organizuoja kartu Thomo Manno kultūros centu, remiant Neringos savivaldybei bei Neringos muziejams.

2016 m. rugsėjo 16–17 d. Nidoje vyko konferencija „Teisė sukilti“, 2017 m. sausio 19–20 d. Nidoje, Thomo Manno memorialiniame muziejuje, vyko mokslinė konferencija „Lietuviai Didžiajame kare ir Didysis karas Lietuvoje“. 

Šiais metais konferenciją iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba, suteikusi finansinę paramą Thomo Manno kultūros centro veiklai. Esant palankiai situacijai organizatoriai tiki, kad ir 2019 m. Nidoje rinksis karo istorikai diskutuoti aktualiomis temomis, ypač susijusiomis su laisvės kovų istorija ir 1919–1920 m. Nepriklausomybės kovomis, kurių 100‑metį artimiausiais metais minėsime.

Organizatoriai: Thomo Manno kultūros centras, KU Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas

Partneriai: Neringos savivaldybė, Neringos muziejai

Rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba

Konferencijos programą galima parsisiųsti čia

2017 m.

Tarptautinė mokslinė konferencija „Remembrance of the First World War in interwar Europe. In seach for new analystical categories“

Renginio data: 2017 m. rugsėjo 21–24 d.

Anotacija: Renginiu siekta suburti Pirmojo pasaulinio karo reikšmę Europos visuomenėms tarpukariu nagrinėjančius tyrinėtojus ir diskutuoti apie šiandien dažnai vis dar pernelyg paviršutinišką šio karo vaidmens supratimą. Tyrimai ligi šiol teigia, kad vienoje Europos daly Pirmasis pasaulinis karas tarpukariu buvo „atmenamas“, kitoje – turima omeny pirmiausia Vidurio ir Rytų Europa, įskaitant Lietuvą – jis esą buvo „pamirštas“. Tačiau pastaraisiais metais atlikti Sovietų Rusijos, Estijos, Lietuvos atvejų tyrimai tokią tezę gerokai koreguoja. Vien pasiremiant Lietuvos duomenų analize, galima teigti, kad lietuvių karo metų išgyvenimai tarpukariu buvo perteikti gausybėje atsiminimų, grožinėje literatūroje. Buvo sukurtas vienas kitas jiems skirtas paminklas ir dailės kūrinys. Kaip ir kitur, Didžiojo karo veteranai ir šiame kare suluošintieji Lietuvoje kovojo dėl savo socialinio aprūpinimo. Galiausiai Lietuvoje vis ryškiau brendo mintis surinkti visą įmanomą informaciją apie lietuvių indėlį į Didįjį karą, perteikiant šį indėlį ne tik raštu, bet ir nacionaliniu paminklu. Šį postūmį nutraukė tik Antrasis pasaulinis karas, galiausiai nublokšdamas Pirmojo pasaulinio karo patirtis užmarštin. Šie Lietuvoje gauti tyrimų rezultatai vertė kelti klausimą, kodėl tokie Didžiojo karo sureikšminimo požymiai nebuvo pastebėti iki šiol ir ar „atmintis“ ir „užmarštis“ apskritai bėra tinkamos kategorijos daugiabriauniam Pirmojo pasaulinio karo poveikiui Europos visuomenėms suvokti. Šiuos klausimus siekiama aptarti konferencijoje, kuri, tikimasi, leis permąstyti Didžiojo karo reikšmės Europos visuomenėms tarpukariu supratimą, apibrėžti ir naujai konceptualizuoti tą reikšmę. Suvokdami, kad tai ypač aktualu tokioms poimperinėms visuomenėms kaip Lietuva, rengėjai, atrinkdami dalyvių paraiškas, pirmiausia orientavosi į Vidurio ir Rytų Europos regioną.Projekto vadovas (kontaktinis asmuo): dr. Lina Motuzienė

Organizatoriai: KU Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas, Neringos muziejai, Rašytojo Thomo Manno kultūros centras, Goethes institutas Lietuvoje ir Vokiečių istorijos institutas Varšuvoje.

Konferencijos programą galima parsisiųsti čia

Mokslinė konferencija „Lietuviai Didžiajame kare ir Didysis karas Lietuvoje“

Renginio data: 2017 m. sausio 19–20 d.

Anotacija: Pirmajam pasauliniam karui skirtame Winstono Churchillio daugiatomyje „Pasaulio krizė“ (The World Crisis, 1923–1931) Europos Rytų frontui tebuvo skirtas paskutinysis – penktasis – tomas. Jį autorius pavadino „Nežinomu karu“, tarytum apgailėstaudamas dėl „vakariečiams“ būdingo sureikšminimo visų pirma tų Didžiojo karo įvykių, kuriuose dalyvavo jie patys. Tačiau to meto Lietuvoje situacija šiuo požiūriu vargu ar skyrėsi iš esmės. Praėjus keliolikai metų po taikos sudarymo, žmonės irgi prisiminė Didįjį karą ne kaip globalų įvykį, vykusį keliuose teatruose visame pasaulyje, o kaip juos pačius vienu ar kitu kampu palietusį reiškinį. Šie lietuvių karo metų išgyvenimai tarpukariu buvo perteikti gausybėje atsiminimų, grožinėje literatūroje. Buvo sukurtas vienas kitas jiems skirtas paminklas ir dailės kūrinys. Kaip ir kitur, Didžiojo karo veteranai ir šiame kare suluošintieji Lietuvoje kovojo dėl savo socialinio aprūpinimo. Galiausiai šalyje vis ryškiau brendo mintis surinkti visą įmanomą informaciją apie lietuvių indėlį į Pirmąjį pasaulinį karą, perteikiant šį indėlį ne tik raštu, bet ir nacionaliniu paminklu. Antrasis pasaulinis karas šį postūmį nutraukė, galiausiai nublokšdamas Didžiojo karo patirtis užmarštin. Konferencija „Lietuviai Didžiajame kare ir Didysis karas Lietuvoje“ skirta tarpukariu nueitam keliui įvertinti ir jam simboliškai pratęsti. Renginyje pristatomi pranešimai nagrinėja du klausimus: 1) Lietuvos gyventojų dalyvavimo Pirmajame pasauliniame kare patirtis ir 2) Tai, kokius įspaudus karas paliko, kaip atsiskleidė socialiniuose santykiuose, kultūroje ir mene Lietuvoje tarpukariu. Vasilijus Safronovas

Organizatoriai: KU Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas, Thomo Manno kultūros centras, Neringos muziejai.

Konferencijos programą galima parsisiųsti čia

2016 m. 

Mokslinis seminaras „Teisė sukilti“

Renginio data: 2016 m. rugsėjo 16–17 d.

Anotacija: Seminarą „Teisė sukilti“ organizuoti paskatino trys priežastys. Pirma – tai, kad kariniai perversmai bei ginkluoti sukilimai ir XXI a. tebėra dienotvarkėje. Tai iliustruoja tik keli pavyzdžiai: 2013 m. karinis perversmas Egipte, 2016 m. nepavykęs perversmas NATO šalyje Turkijoje, sukilimai ir neramumai arabų šalyse, virtę viso pasaulio ir ypač Europos problema. 2011 m. civilių gyventojų protestai Sirijoje peraugo į užsitęsusį ginkluotą konfliktą, kuris destabilizuoja padėtį ne tik Artimuosiuose Rytuose.

Antra – tai poreikis Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmečio kontekste permąstyti ginkluotos kovos dėl nepriklausomybės patirtis, siekiant identifikuoti pralaimėjimų bei laimėjimų priežastis, suprasti ribas tarp teisėto ir neteisėto karinės jėgos naudojimo, suvokti, kaip tokios praktikos gali būti pasitelkiamos valstybėms destabilizuoti arba nacionaliniams interesams ginti.

Trečia – tai poreikis diskutuoti karo istorijos klausimais, į tokią diskusiją įtraukiant kuo platesnį mokslininkų ir kitų suinteresuotų asmenų ratą. Tokia diskusija ypač aktualia tampa pastaraisiais metais Klaipėdos, Vytauto Didžiojo ir Vilniaus universitetuose sparčiai gausėjant būriui doktorantų, rengiančių disertacijas įvairiomis karo istorijos (karybos) temomis.

Moksliniame seminare „Teisė sukilti“ pranešėjai (istorikai ir filosofai) iš Lietuvos ir Lenkijos analizuos istorines ginkluotų sukilimų bei karinių perversmų patirtis, priežastis, eigą, pasekmes ir teisėtumą. Vytautas Jokubauskas

Organizatoriai: Thomo Manno kultūros centras, KU Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas. 

Partneriai: Lietuvos šaulių sąjunga, Neringos savivaldybė, Neringos muziejai, Krašto apsaugos savanorių pajėgos

Seminaro programą galima parsisiųsti čia

Informacija atnaujinta 2020-04-14