Lapkričio 7 d. Klaipėdos universiteto Senato salėje vyko mokslinė konferencija iš ciklo Archaeologia Urbana IV, skirta temai „Stalo kultūra: nuo maisto paruošimo iki socialinio ritualo“. Renginį organizavo Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas kartu su Neringos muziejais.
Konferenciją atidarė renginio koordinatorė, Neringos muziejų direktoriaus pavaduotoja ir archeologė dr. Indrė Žigeu, pabrėžusi, kad maistas visais laikais buvo daugiau nei kasdienio išgyvenimo būtinybė. Pasak jos, maistas yra žmones vienijantis elementas, kultūrų mainų dalis, statuso ženklas ir ritualų dalis, tačiau istorijoje jis taip pat galėjo tapti politinės galios priemone.
Sveikinimo žodį konferencijos dalyviams tarė Klaipėdos universiteto mokslo ir inovacijų prorektorė doc. dr. Laura Šaltytė-Vaisiauskė, pabrėžusi, kad stalo kultūros raida glaudžiai susijusi su žmonijos technologiniu bei socialiniu vystymusi, bei linkėjo prasmingų diskusijų ir naujų bendradarbiavimo idėjų. Konferencijos dalyvius taip pat pasveikino dr. Miglė Urbonaitė-Ubė, KU Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktoriaus pavaduotoja, akcentavusi Archaeologia Urbana konferencijos svarbą mokslininkų bendruomenei ir idėjų mainams.
Konferencijos programą sudarė 12 mokslinių pranešimų, suskirstytų į penkias temines sesijas, atspindėjusias įvairialypį požiūrį į stalo kultūros tyrimus. Pranešimus skaitė tyrėjai iš Vilniaus universiteto, Klaipėdos universiteto, Vilniaus dailės akademijos, įvairių Lietuvos muziejų, eksperimentinės archeologijos klubų bei nepriklausomi mokslininkai, pristatę naujausius duomenis apie mitybos ypatumus, kulinarinę inžineriją, produktų autentiškumą, kultūrinius ryšius bei istorinių skonių rekonstrukcijas. Eksperimentinės archeologijos klubas „Pajauta“ renginio programą praturtino istorinėmis vaišėmis ir autentiška stalo atributika.
Plenarinį pranešimą skaitė kviestinis svečias, Vilniaus universiteto profesorius dr. Rimvydas Laužikas, pasidžiaugęs gastronomijos istorijos tyrimų proveržiu Lietuvoje ir akcentavęs konferencijos svarbą šioje srityje.
Diskusijoje „Kaip gastronominį paveldą integruoti į verslą ir pritaikyti šiuolaikiniam vartotojui?“ buvo nagrinėjami ryšiai tarp mokslo, kultūros ir kūrybinių industrijų. Moderuojama KU Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotojos, konferencijos „Archaeologia Urbana“ sumanytojos dr. Raimondos Nabažaitės, diskusijoje aptarti Klaipėdos mieste sekmingai realizuoti arba taip ir likę neįgyvendinti pavyzdžiai: „Šv. Martynas ir jo žąsys“, Švyturio alaus darykla, „Memel Porcelain House“, Silkės festivalis, Tiltų gatvės „Žalioji vaistinė“. Diskusijos metu buvo pabrėžta, kad sėkmingai paveldą pritaikyti verslui galima derinant istorinį kontekstą, kūrybišką konceptą ir įkūrėjų aistrą. Prof. R. Laužikas akcentavo, jog akademinis indėlis padeda formuoti vertės suvokimą bei generuoti idėjas, tačiau nebūtina visko įgyvendinti griežtai pagal teoriją, nes praktikoje gali tekti prisitaikyti prie vartotojų, rinkos ir realių sąlygų.
Lapkričio 8 d. konferencijos dalyviai lankėsi Memel Porcelain House, kur juos sutiko įkūrėjas Adolfas Gritėnas, pristatęs savo apie 15 tūkst. porceliano dirbinių kolekciją, o vėliau aplankė Pilies muziejų „Kurtina“ bei ragavo Mažosios Lietuvos receptu paruoštą varškės pyragą bei šiam kraštui būdingą kavos gėrimą – kafiją.
Konferencijos partneriai: Lietuvos archeologijos draugija, Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, Memel Porcelain House. Organizacinis komitetas: dr. Indrė Žigeu, dr. Raimonda Nabažaitė, dokt. Akvilė Poškienė.
