Rašytojo Thomo Manno memorialinis muziejus Nidoje po metų svečiams pasiūlys dar įvairesnių patirčių: ne tik atvers kol kas lankytojams neprieinamas savo erdves, bet ir inovatyviai atskleis rašytojo bei jo vasarnamio istorijos faktus. Įgyvendinti šiuos sumanymus vasarnamį valdančiai įstaigai Neringos muziejams leis kartu su partneriais Rusijos Kaliningrado srityje bei Lietuvoje įgyvendinamas tarptautinis projektas.
Projekto rėmuose Nobelio literatūros premijos laureato palikimą saugantis muziejus ketina nustebinti lankytojus inovatyvia instaliacija „Asmenukė su Thomu Mannu“, kuri leis įsiamžinti su rašytoju šiandien įprasčiausiu būdu – išmaniuoju telefonu, bei parengti audiogidus lietuvių, anglų, vokiečių bei rusų kalbomis, kad kiekvienas svečias viešnagės metu apie vasarnamį ir jo šeimininką galėtų sužinoti kuo daugiau.
„Asmenukės idėja gal ir kelia šypseną, bet jos sąsaja su Mannų gyvenimo būdu nėra labai tolima: istorikų vertinimu, šios XX a. pirmojoje pusėje gyvenusios garsios šeimos nariams buvo būdingas vadinamasis „Facebook“ mentalitetas – jie mielai dalijosi savo gyvenimo įvykiais ir patirtimis viešai, be to, mėgo ir fotografuotis“, – atkreipia dėmesį dr. Lina Motuzienė, BĮ Neringos muziejų direktorė.
Lankytojams bus atverti dar du vasarnamio kambariai – anuometis rašytojo miegamasis bei skaitykla, kurie iki šiol tarnavo kaip administracinės patalpos. Lankytojai galės susipažinti su Th. Manno ir jo šeimos narių pamėgtais skaitiniais, pasiklausyti rašytojo, kuris garsėjo kaip išrankus melomanas, labiausiai vertintų muzikos kūrinių.
Pasak Neringos muziejų vadovės, memorialinio muziejaus iššūkis – palyginti negausus autentiškų istorinių artefaktų rinkinys. Svarbiausias Th. Manno laikų palikimas yra pats vasarnamis bei iš jo atsiverianti įspūdinga Kuršių marių panorama, kadaise pavergusi ir paties Nobelio literatūros premijos laureato širdį.
„Naujosios technologijos leido į šią situaciją pažvelgti kaip į galimybę – iš esmės atnaujindami muziejaus ekspoziciją prieš septynerius metus, pasitelkėme multimedijos instaliacijas ir toliau kūrėme planus, kaip paversti viešnagę muziejuje nepamirštamu įspūdžiu. Džiaugiamės, kad tarptautinis bendradarbiavimas ir finansavimas leidžia įgyvendinti šias idėjas“, – teigė dr. L. Motuzienė.
Birželio 18 d. startavęs projektas „GENIUS LOCI dialoge ir judėjime: erdvės kūrimas turizmo plėtrai“ (“Genius loci in dialogue and motion: creating space for tourism development“) subūrė Neringos muziejus, Kaliningrado srities autonominę organizaciją „Katedra“, saugančią pasaulinio garso filosofo I. Kanto atminimą, Otradnoje, Svetlogorske, veikiantį skulptoriaus Hermanno Bracherto muziejų ir rašytojo, filosofo Vydūno kultūros centrą Kintuose.
Pusantrų metų vyksiančio projekto metu daugiausia dėmesio bus skirta naujiems muziejiniams produktams kurti, tarp jų – ir virtualiam tarptautiniam paieškų žaidimui „Kelionė su genijumi“, kuris planuojamas kaip visų projekto partnerių bendradarbiavimo rezultatas.
- Ši publikacija buvo parengta padedant Europos Sąjungai. Už publikacijos turinį atsako tik Neringos muziejai ir jis negali būti laikomas atspindinčiu Europos Sąjungos požiūrį.
- Projekto partneriai: Neringos muziejai, Kaliningrado srities autonominė organizacija „Katedra“, skulptoriaus Hermanno Bracherto namai-muziejus ir Kintų Vydūno kultūros centras.
- Projektą finansuoja Europos Sąjunga per 2014–2020 m. Lietuvos ir Rusijos bendradarbiavimo per sieną programą. Ši iniciatyva – šiuo metu Neringos muziejų ir „Katedros“ vykdomo projekto „KantoMannia“, skirto vystyti kultūrinius mainus ir turizmą regione, tąsa, įtraukiant daugiau partnerių.
- Projekto biudžetas – 398 940,94 Eur.
- Daugiau apie projektą: eni-cbc.eu/lr ir https://ec.europa.eu/europeaid/
