Nidos žvejo etnografinė sodyba

Lyg senojo žvejo name...

Būdinga Kuršių nerijoje Nidos žvejo etnografinė sodyba yra ant marių kranto, pietinėje senosios Nidos dalyje, buvusiame Hakeno kaime (Nidos kaimo dalis ant marių rago).

Sodyba pastatyta vietinių meistrų 1927 m. Ją sudarė du namai, sujungti vienas su kitu ir tai buvo gana charakteringas reiškinys, kai šeimos atžala vesdavo ir jaunoji šeima įsikurdavo šalia tėvų, pristatant naują namo dalį.  XX a. toje namo dalyje, kuriame šiandien įrengtas žvejo etnografinis muziejus, gyveno žvejas Martynas Purvinas (1857-1943) su savo pačia ir trimis vaikais. Po žmonos mirties 1907 m. jis vedė Ana Peleikis (1875-1951) iš Preilos, kuri parsivežė sūnų Johaną Peleikis (1905-1994). Jiedu susilaukė dar dviejų vaikų. Vėliau Johanas iš patėvio perėmė žvejo verslą ir 1932 m. jis vedė Henrietą Kubillus (1909-1981) iš Preilos. Pora susilaukė penkių vaikų, o 1944 m. šeima pasitraukė į Vokietijos šiaurę, kaip ir dauguma Kuršių nerijos gyventojų.

Sodyba smarkiai nukentėjo per 1970 m. ledonešį. Pučiant stipriam pietryčių vėjui, ledo lytys pavojingai priartėjo prie namo, o jame miegojusiam šeimininkui teko patirti turbūt patį netikėčiausią “pasivažinėjimą” kartu su namu.

1973 m. Klaipėdos restauratoriai atstatė abu gyvenamuosius ir ūkinį pastatus. Name marių pusėje buvo įrengta ekspozicija, supažindinanti lankytoją su būdingais XIX a. pab. – XX a. pr. Kuršių nerijos žvejų namų interjeru ir buitimi. Sodybos - muziejaus patalpos įrengtos taip, kad atspindi senųjų žvejų gyvenimo atmosferą.