Ernstas Mollenhaueris

2019
Spalis
02

Ernstas Mollenhaueris

Ernstas Mollenhaueris gimė 1892 metais Rytų Prūsijoje Tepliuvoje (Tapiau), iš kur kilęs ir Lovisas Corinthas. Mollenhauerio tėvas pažinojo Corinthą ir klausė jo patarimo dėl sūnaus, norinčio studijuoti dailę. Corintho vertinimas buvo teigiamas, tačiau Mollenhaueris vis vien pirmiausiai turėjo mokytis prekybininko profesijos

Nuo 1913 metų jis studijavo Kenigsbergo meno akademijoje, pirmiausiai pas Ludwigą Dettmanną. Per Pirmąjį pasaulinį karą buvo pašauktas į kariuomenę, o 1918 metais galėjo tęsti studijas Kenigsbergo meno akademijoje. Būdamas Nidoje 1919 metais susipažino su Maxu Pechsteinu bei svečių namų savininko Hermanno Blodės dukterimi Hedwiga, kurią vedė 1920 metais. Galimybės užsidirbti pinigų dailininkui dėl ekonominės krizės Vokietijoje 1920-22 metais buvo prastos. Mollenhaueris su žmona išvyko į Niujorką. Po nesėkmių pradžioje, jam pavyko neblogai užsidirbti vienoje dekoracijų kūrimo firmoje.

Po Klaipėdos krašto atskyrimo, kuris  1923 metais atiteko Lietuvai, ir ekonomikos krizės, nutrūko poilsiautojų srautas į Nidą. Blodės viešbučiui grėsė bankrotas. Mollenhaueris grįžo iš Niujorko ir atsivežtais doleriais sumokėjo skolas. 1924 metais jis įsirengė šalia viešbučio savo studiją. 1925 metais pastatė paminklą dailininkams ir rūpinosi turizmu. Tik nedaugelis darbų iš laikotarpio 1920-1945 dabar žinomi ar apskritai išlikę. Jo ekspresionistiniame stiliuje didėjo formų koncentracija. Visi motyvai - iš Nidos.

1929 metais Mollenhaueris padėjo Thomui Mannui išsinuomoti sklypą vasarnamio statybai, vasarnamiu Thomas Mannas naudojosi 1930-1932 metais. Tais metais labai padidėjo turistų srautas į Kuršių neriją ir į Nidą. Dėl nacionalsocialistų persekiojimo 1933 metais Thomui Mannui teko emigruoti iš  Vokietijos, dėl ko jis nebegalėjo naudotis savo vasarnamiu. Mollenhaueris vasarnamį administravo iki 1939 metų. Po to, kai Klaipėdos kraštas buvo grąžintas Trečiajam Reichui, dėl nacionalsocialistų taip vadinamo "išsigimusio meno" persekiojimo Blodės viešbučio kolekcijai grėsė paėmimas, o Mollenhaueriui dėl jo meninio stiliaus buvo uždrausta tapyti. Tačiau jo darbai kaip ir viešbutyje sukaupti paveikslai buvo sunaikinti tik 1945 metais po Rytprūsių užėmimo.

Žmoną ir dukrą Mollenhaueris rado 1945 metais Vakarų Vokietijoje ir pradėjo savo kaip tapytojo karjerą iš naujo. 1946 metais jis gyveno Kaarse, o nuo 1948 metų- Diuseldorfe. Jis buvo nepriklausomas tapytojas ir savo darbais sulaukė pripažinimo. Mollenhaueris keliavo po Prancūziją ir Italiją, bet savo naująją "meno" tėvynę rado Sylto saloje, jam šiek tiek priminusioje Kuršių neriją, į kurią jis nebegalėjo grįžti.

Ekspresionistinis Mollenhauerio tapybos stilius keitėsi, formos tapo dar paprastesnės, didesnės (iškilesnės), spalvos intensyvesnės. Be motyvų iš savo naujosios gyvenamosios vietos Reino žemėje Zylto saloje, į pirmą planą jo kūryboje vis iškildavo Nida ir Kuršių nerija kaip pagrindinė jo darbų tema. Iš atminties tapytų paveikslų  išraiška dar stipresnė ir labiau koncentruota.

Ernstas Mollenhaueris mirė 1963 metais Diuseldorfe. Jo kūrybinis palikimas saugomas Rytprūsių krašto muziejuje Liuneburge.

Dr. Jörn Barford, menotyrininkas